rutulys

rutulỹs sm. (3^b), rùtulis (1) Brž, rutùlis (2) Erž 1. Z.Žem, DŽ¹ geometrinė figūra, gaunama, skritulį sukant apie jo skersmenį. 2. tokios geometrinės figūros formos daiktas, kamuolys: Žemė yra didžiulis rutulys rš. Iš milijono žemės rutulių susidarytų vos vienas saulės meto rutulys J.Jabl. Sutemo visai, ir didelis mėnesio rutulys išsirito iš už girios eglių viršūnių LzP. Tame kiaušinyje vietoj trynio rasi krikštolo rutuliuką J.Balč. Iš sniego rùtulius darosi vaikai Plk. Biliardo rutuliai rš. Du rutuliai cukraus Rmš. ^ Ritas rutulys per aukštus kalnus, per gelžinį tiltą (žirnis arpoje) Sim. Stova rutulis patorė[je], tur širdį vidurė[je] (avilys) Sd. 3. I, GGA1885,940 žr. ritulys 1: Ji turėjo didelį rutulį tvarsčių, kurį sandėlio prietemoje vyrai palaikė nematytais grėsmingais siūlais J.Gruš. Kaip abrūsas ilgas rutulys žalios drobės J. 4. Kos117 tam tikras moterų galvos apdangalas, nuometas: Drobių rutulius ant gálvas sau rutulo[ja] S.Dauk. Buvo pamaričnos kuskelės, jas vyturo kaip rùtulį ant galvos Ggr. Rùtulius liuob sustatys ant gálva, apsuks galvą lygu vainikais morinavinių raiščių Nt. Moters nešio[ja] ant galvos rùtulius, kad yra žėlava J. 5. Jrb žr. ritulys 11: Eina prakaitas rutuliaĩs, patrynus ranką Šts. Nu kūno purvai eina rutùliais Erž. 6. DŽ¹ sport. tam tikro svorio stumiamas į tolį metalo kamuolys. 7. prk. Kos117 kas riebus, nutukęs: Ak tu rùtuli, tursiau! Škn. Toks drūkčiausis rùtulis atvirto, ajei, ka išdiktėjai! DūnŽ. Vaikai kaip rùtulaičiai, pienu išgirdyti Ggr. Paršelis mūso rùtulis, rutuliukas, ne ištįsėlis koks Lk.